- užkalnė
- ùžkalnė sf. (1) DŽ, NdŽ, KŽ; Rtr žr. užkalnis: Pasodinom bulves ùžkalnėj Ldnv. Užkalnė[je] gyvena vien lašinvagiai ir vilnavagiai Šts. Užkalnėms eiti šlapiau negu kalnais Šts. Jau ir rytas iš užkalnių aukščiausių keliasi V.Kudir.
Dictionary of the Lithuanian Language.